darbo sauga
Patarimai,  Verslas

Stresas darbe, psichosocialinė rizika ir darbo sauga

darbo saugaDarbe juntamas stresas ir padidėjusi psichosocialinė rizika turi įtakos vykdomų darbų produktyvumui ir gali tapti psichologinių ligų priežastimi. Tinkamai vykdoma darbo sauga užtikrina efektyviausias minėtosios rizikos šalinimo priemones. Deja, praktika rodo, kad psichosocialiniai veiksniai yra sunkiai pastebimi, todėl darbdavys turi imtis visų priemonių, siekdamas užtikrinti teigiamą atmosferą darbo vietoje ir skatinti darbuotojus kalbėtis, diskutuoti ir išsakyti nepasitenkinimą vienu ar kitu su atliekama veikla ar darbo santykiais susijusiu klausimu.

Paprastai psichosocialinė rizika padidėja dėl netinkamo darbo planavimo ir blogo darbų valdymo, dėl itin didelio darbo krūvio, darbuotojams keliamų prieštaringų reikalavimų (ši problema susijusi su netinkamai apibrėžta darbuotojo atsakomybe) ir neveiksmingos komunikacijos tarp darbdavio ir darbuotojo. Minėtoji rizika yra tiesiogiai susijusi ir su draudimu savarankiškai priimti sprendimus (pvz., darbuotojui nesuteikiama galimybė pasirinkti darbo atlikties būdą), su prastu organizacinių pokyčių valdymu ar darbuotojui nesuteikiamomis garantijomis. Itin dažna problema – seksualinis ir psichologinis priekabiavimas ar smurtas, darbuotojų nuomonės nepaisymas ir neleidimas pasireikšti priimant sprendimus, kurie yra tiesiogiai susiję su darbuotojo vykdoma veikla. Laiku neišspręstos psichosocialinės rizikos problemos gali sukelti pervargimą arba depresiją. Medikai tvirtina, kad be psichinės sveikatos problemų, darbuotojai, patiriantys ilgalaikį stresą, gali susirgti įvairiomis ligomis, t. y. gali sutrikti darbuotojų širdies ir kraujagyslių sistema, atsirasti raumenų pažeidimų ar kaulų sistemos problemų.

Siekiant realizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos keliamus reikalavimus, būtina sukurti palankią atmosferą, kurioje darbuotojas jaustųsi saugus ir reikalingas. Darbo sauga numato, kad, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ar verslo srities pobūdžio, darbuotojai turi būti apmokomi dirbti, motyvuojant juos atlikti paskirtus darbus taip, kaip jie geriausiai tai moka. Pašalinti psichosocialinės rizikos faktoriai ir jaukios darbo aplinkos sukūrimas užtikrina darbų produktyvumą, skatina asmens tobulėjimą, rūpinasi darbuotojų psichine gerove.

Nors darbdaviai yra teisiškai įgalioti pasirūpinti tinkama darbo atmosfera, vertinant darbo riziką ir su ja susijusius sunkumus, būtina bendradarbiauti su darbuotojais ar jų atstovais, kurie geriausiai išmano vidines bendrovės problemas, trukdančias efektyviam darbų vykdymui. Be to, atsižvelgimas į darbuotojų nuomonę gerina bendrąją darbo atmosferą – darbuotojai ima pasitikėti darbdaviu, todėl darbo vietoje jaučiasi saugiai ir užtikrintai. Tinkamai vykdoma darbo sauga ir palankios psichosocialinės aplinkos užtikrinimas yra tiesiogiai susijęs su įmonės produktyvumu. Tokios bendrovės bendri veiklos rezultatai yra kur kas aukštesni, mažėja pravaikštų skaičius, rečiau patiriamos traumos ir nelaimingi atsitikimai.