Ar kada nors susimąstėte, kaip Jūsų blogi įpročiai veikia Jūsų DNR? Ar nenukentės Jūsų palikuonys nuo to, kad blogai miegate, daug dirbate ir dažnai per daug išgeriate? Genetiniai tyrimai parodė, kad blogi įpročiai neturi įtakos DNR struktūrai, tačiau jie gali paveikti faktorius, reguliuojančius genų aktyvumą: priklausomai nuo to, kokie faktoriai darė įtaką organizmui jo gyvenimo metu, jo palikuonims gali pasireikšti arba nepasireikšti tam tikros savybės, esančios jo genetiniame kode. Perduodamo geno struktūra gali pakisti tik nėštumo metu: bloga mityba, stresai ir susirgimai gali tapti mutacijos ir DNR struktūros pažeidimų priežastimi. Pavyzdžiui dėl to gali gimti vaikai, turintys atliekamą chromosomą, tačiau tokie pakitimai yra labai atsitiktini.
Ne visos savybės, perduodamos vaikams, užkoduotos DNR. Epigenetika tyrinėja paveldimumo mechanizmą, kuris nėra genetinio kodo dalis. Terminas atsirado 1950-ais, kai mokslininkai dar tiksliai nežinojo, kokia yra genomo struktūra, bet įtarė, kad yra tam tikri dėsniai, kurie valdo gyvenančių organizmų paveldimumą. Vėliau, kai žmogaus DNR buvo dekoduotas, mokslininkai prisiminė apie šią tyrimų kryptį ir patvirtino daug prieš penkiasdešimt metų iškeltų teorijų.
Genetiniai tyrimai neatskleidžia, kokiu būdu vyksta paveldėjimas. Kad būtų atsektos panašių bruožų apraiškos, reikia atsižvelgti į begalinę gausą parametrų: organizmo gyvenimo sąlygas, išorės veiksnius, ekologiją ir pan. 2013 metais žurnalas Neuroscience paskelbė tyrimų rezultatus: mokslininkai išmokė peles bijoti vyšnių kvapo, o pelių vaikai ir kelios vėlesnės kartos taip pat turėjo tokią baimę. Tačiau tai nepaaiškina, ar galima paveldėti elgesio ypatumus, ar tik tas savybes, kurios turi tiesioginę naudą organizmo evoliucijai, pavyzdžiui baimę.
Mokslininkai nežino, kas turi įtakos genų ekspresijai, tad jei turite bruožų, kuriuos turi Jūsų tėvai, tai dar nereiškia, kad paveldėjote juos genetiškai. Tikėtina, kad Jus tiesiog veikia klimatas ar jūsų šeimoje priimtos tradicijos. Ypač sunku nustatyti tam tikrų charakterio bruožų paveldimumą, nes priešingai negu gyvūnai, augdami žmonės priklauso nuo sociumo, todėl vaiką stipriai įtakoja jo tėvai, draugai, mokytojai ir net filmų superherojai. Mokslininkai dabar mėgina nustatyti ar gali žmogus taip pat paveldėti ir tam tikrus elgesio modelius.
Genetikai tvirtina, kad giminių tarpe problemų su alkoholiu turinčių žmonių turėjimas nedidina vaiko šansu tapti priklausomu nuo alkoholio. Greičiausiai jo genuose bus polinkis į alkoholizmą, tačiau be atitinkamo aplinkos poveikio šis genas neturės galimybės pasireikšti. Tai reiškia, kad tėvų patirtis gali daryti įtaką palikuonims, tačiau negali pakeisti jų DNR. Sportuojant arba sveikai maitinantis, Jūs nekeičiate savo DNR tačiau naudojate tai, kas buvo jame užkoduota. Bet kokiu atveju, rūpintis savo sveikata yra pakankamai naudinga, net jei neperduosit šių įpročių savo vaikams.
