Nepaisant to, jog jau daugiau nei pusantrų metų euro monetos cirkuliuoja atsiskaitant už prekes ir paslaugas, visuomenės nuomonė dėl naujos valiutos skiriasi. Vieni išskiria naudą valstybei, kitiems atrodo, jog eiliniams gyventojams euro monetos sukėlė daugiau žalos nei naudos. Kokie yra abiejų pusių argumentai?
Visų pirma, išskiriama nauda dėl išlaidų sumažėjimo, keičiant skirtingas valiutas. Tai itin patogu ir naudinga nuolat Europos Sąjungoje darbo ar laisvalaikio tikslais keliaujantiems asmenims, taip pat tiems, kurie laikinai gyvena euro zonos šalyse. Euro monetos, naudojamos dar 18 kitų euro zonos valstybių, sutaupo tiek papildomus pinigus už valiutos keitimą, tiek laiką.
Dar vienas argumentas – padidėjusios užsienio investicijos. Euras, naudojamas 19-oje valstybių investuotojams patrauklesnis nei litas. Tačiau skeptikai iš karto randa kontrargumentų šiam teiginiui. Siūloma pasižiūrėti į Graikiją arba Airiją ir, pavyzdžiui, euro zonai nepriklausančias Daniją ar Švediją. Ko gero, nereikia nė sakyti, kurioms sekasi geriau.
Euro monetos nepriklauso vien ekonominei sričiai. Pasikeitusi valiuta gali turėti įtakos ir politiniam stabilumui. Nemažai euro entuziastų pabrėžia tai, jog tos pačios valiutos, kaip ir stipriausių Europos valstybių, naudojimas garantuoja didesnį saugumą bei stabilumą įvairių konfliktų atvejų. Valstybės tampa artimesnės, labiau susijusios ir atsakingos viena už kitą. Šiuo atveju verta pastebėti, jog atsakomybė yra abipusė – valstybė negali jungtis į sąjungą ištiestomis rankomis, siekdama sugauti didžiausią laimikį, reikia būti pasirengusiai prisidėti ir prie silpnesnių valstybių gerovės.
Sunkiausia su tuo, kad litą pakeitė euro monetos susitaikyti tikriesiems valstybės patriotams, teigiantiems, jog litas – valstybės tapatybės išraiška. Jiems tai daugiau nei moneta, leidžianti nusipirkti reikalingiausių maisto produktų. Tai – simbolis, žymintis Lietuvos nepriklausomybės kelią, suverenumo gavimą. Nacionalinės valiutos atsisakymas šiems žmonėms yra tarsi asmeninis įžeidimas.
Taigi, euro monetos ir jų įtaka valstybei skiriasi, priklausomai nuo to, kieno nuomonės paklausi. Globaliu lygmeniu stiprėja valstybės įtaka pasaulyje, gerėja prekybos sąlygos, galimos didesnės investicijos bei užtikrinamas didesnis saugumas bei stabilumas. Kita vertus, tam tikrų šalių pavyzdžiai įrodo, jog euras nebūtinai reiškia geresnę finansinę padėtį valstybėje, taip pat tai didelis tautiškumo praradimas.
