Išpardavimas ir išpardavimo psichologija.
Ar kada nors Jums teko susimąstyti, kodėl, kai vyksta išpardavimas, žmonės kaip išprotėję puola į parduotuves, šluoja lentynas, perka net negalvodami, ar jiems tų daiktų iš tiesų reikia, o gal tiesiog galėtų ir be to daikto apsieti. Jūs galite atkreipti dėmesį, kiek daug žmonių šiais laikais keičia gerus daiktus vien dėl to, kad naujas daiktas moraliai paseno, nors ir atrodo, kaip naujas, arba puikiai tebeveikia. Šiais laikais yra labai gajus vartojimo kultas, ir tiesiog mirtinai įaugęs naujų daiktų pirkimo vajus į visuomenę. Kiekvienas paauglys privalo turėti kuo naujesnį telefoną, kuo įžymesnio gamintojo rūbus, o kiekvienas suaugęs, turi turėti įspūdingą naują mašiną, ar kažkokius naujus blizgučius ar papuošalus.
Išpardavimas, tai toks magiškas žodi, kuris pas žmogų tiesiog išjungia stabdžius, ir žmonės ieško to, ko jiems nereikia, perka tai, ko neplanavo pirkti, ir daro tai tik tam, kadangi tai yra išpardavimas, yra kaina numažinta, ir tiesiog fiziškai žmogui skauda, kai reikia palikti daiktą, kurio jis nori, kurį jis gali nusipirkti, nes šiuo metu kaina yra maža, nes vyksta išpardavimas. Jis turėtų tą daiktą palikti lentynose vien todėl, kad jam jo tiesiog nereikia, jis turi senesnį daikto atitikmenį, ir jam nėra būtina pirkti naują daiktą, bet, visada yra bet. Būtent šiuo metu ir suveikia išpardavimo psichologija, kad jeigu aš galiu sau leisti įsigyti naują daiktą, ir dar per išpardavimą, kai kaina mažesnė, kodėl aš turėčiau save riboti, ir nenusipirkti šio naujo daikto?
Išpardavimas yra užburtas ratas, nes prekybininkai pasitelkę išpardavimu stengiasi iškišti kuo blogesnes užsilikusias prekes, o pirkėjai stengiasi nusipirkti kuo naujesnes prekes, o apie kokybę niekas net neužsimena, tad, tokie daiktai dažniausiai tarnauja labai trumpai, ir kartais tas tarnavimas tęsiasi tik iki kito didelio išpardavimo. Kaip bebūtų, bet jau taip yra, kad žmogus matydamas išpardavimo iškabą ant parduotuvės, būtinai užeis į tą parduotuvę.
