Mes esam tauta, nuo seno laikiusi rankose kaplį ir maistą bandžiusi augintis pati. Nors istorikai ir teigia, kad senieji Lietuvos teritorijos gyventojai pagrinde buvo medžiotojai ir rinkėjai, o žemdirbystė atslinko jau gerokai po ledynmečio iš pietų – pietryčių. Bet juk ir aštuoni ar dešimt tūkstančių metų – tikrai pakankamas laiko tarpas priprasti prie kaplio, prie žemės, prie savo užsiauginto maisto. Ir pastaruosius porą dešimtmečių vis labiau pasireiškia specializacija. Ūkiai didėja, intensyvėja, derliai auga, ir vienas ūkininkas gali pamaitinti kokį gerą pusšimtį ar visą šimtą biuro kėdžių trynėjų ir akių varvintojų. Kaplio laikų palikimas dabartinėje visuomenėje – vis dar populiarūs kolektyviniai sodai. Tiesa, jų lankytojai ir kapstytojai jau pagrinde vyresnio amžiaus…