Kiekvienos šventės akcentas – gardus desertas. Dar Antikos laikais puotos pabaigoje svečiai būdavo vaišinami šviežiais ar džiovintais vaisiais, riešutais, medumi bei patiekalais iš sūrio ar pieno. Viduramžių Prancūzijoje gardžiausiais desertais būdavo drebučiai, kompotai, kremai ir saldūs pyragėliai. Mūsų laikais saldumynų sąrašą papildė ledai bei saldūs kepiniai. Kokį desertą pasirinkti priklauso nuo šeimininkės pomėgių, skonio ir žinoma metų laiko. Pavyzdžiui, ledai vasarą labiau tinkami, nei žiemą. Vėsiu metų laiku norisi kažko sotesnio, riebesnio – pyragaičio, pyrago ar torto gabalėlio. Nedidelė taisyklė – desertas neturi atkartoti pagrindinio šventės patiekalo. Tad jei pagrindinis buvo kalakutas kimštas vaisiais, desertui reikėtų vengti vaisių. Desertas turėtų būti patiekiamas ne tuomet kai visi dar valgo, o kuomet…