Žmonės puošė ir gražino savo kūną nuo seno. Apie veido ir kūno puošybą kiekviena tauta turėjo savą supratimą. Paradoksas, bet visa, kas nauja — gerai pamiršta sena. Ir nors praėjusių amžių veido ir kūno puošyba dabar mums atrodo keista, ji turėjo tuos pačius tikslus, kaip ir šiuolaikinės kosmetikos priemonės: puošti, paslėpti defektus, pabrėžti tai, kas gražu.
Kosmetikos istorijos ištakose slypi sveikas protas ir funkcionalumas. Viskas kilo iš asmens higienos būtinumo suvokimo, ritualinės puošybos ir noro išsiskirti. Vyrai atlikdavo ritualinę puošybą, kad atbaidytų piktus demonus, išgąsdintų priešus, prisišauktų sėkmę, moterys — per ritualines aukojimo šventes, dėl grožio, norėdamos išsikviesti gerąsias dvasias ar lietų ir -kt.
Kasinėjant pirmykščių žmonių stovyklavietes buvo rasta lūpų dažų. Jų sudėtis iš esmės panaši į šiuolaikinių lūpų dažų sudėtį, pagrindą sudaro riebalai ir dažiklis.
Manoma, kad pirmieji veido ir kūno puošybą menu pavertė senovės egiptiečiai. Nustatyta, kad jau 4500 metais prieš mūsų erą Egipte buvo naudojama daug kosmetinių medžiagų. Žinios, kaip jas naudoti, priklausė išrinktųjų kastai — žyniams, taigi galima būtų teigti, kad Egipto žyniai buvo ir pirmieji kosmetologai. Jų sukurta kosmetika ir kvepalais naudojosi ir aristokratai, ir paprasti žmonės.
Egipte dažėsi ir vyrai, ir moterys. Turtingieji naudojo brangiai kainuojančias kosmetikos priemones, kurias pirkdavo iš žynių ir mokėdavo didžiulius pinigus, neturtingi — liaudiškas.
mis. Tačiau ši kosmetika kartais nebuvo tokia nekenksminga, kaip atrodė. Pavyzdžiui, to meto pudroje buvo didelis kiekis švino, kuris, kaip žinoma, labai kenksmingas organizmui.
Aišku, kai kurie senovės receptai šiandien kelia šypseną. Štai vienas tokių:
„Baltus balandžius lesinti pušies sėklomis 15 dienų, po to juos papjauti. Nupjauti galvą, kojas, išimti vidurius ir, kas liko, sumalti, pridėti į masę baltos duonos, išmirkytos migdolų piene, pridėti 400 gramų veršiuko smegenų ir išlydytų kiaulės taukų. Viską pavirinti ant lėtos ugnies, kol susidarys vientisa masė”. Manoma, kad tai buvo puikus preparatas veidui valyti, kuris suteikdavo odai baltumo ir žvilgesio.
Viduramžiais kosmetiniai receptai buvo laikomi griežtoje paslaptyje ir perduodami iš kartos i kartą tik artimiausiems šeimos nariams. Be to, gaminant kosmetikos preparatus buvo būtina atlikti tam tikrus ritualinius veiksmus. Net medicinos tėvas Hipokratas parašė keturių tomų veikalą apie kosmetiką, kuriame galima rasti patarimų moterims, kaip Įtrynimais pagerinti vystančios odos išvaizdą, priemonių blogam kvapui iš burnos pašalinti, kaip pagaminti pastą dantims valyti, kremą odai minkštinti arba pigmentinėms dėmėms šalinti ir dar daug visokių receptų. Makiažas graikams buvo dar svarbesnis nei egiptiečiams.
Veido puošybai graikės naudojo balinamąsias medžiagas, skaistalus, ryškino antakius suodžių, kiaušinio baltymo ir medžio dervos mišiniu.
Bet didžiausių aukštumų kosmetikos menas pasiekė Senovės Rytuose. Senovės Rytų moterų kosmetikos priemonių komplektą sudarė chna, basma, nagų dažai, skaistalai, balinamosios medžiagos, aromatiniai aliejai. Daugiau apie mus galite rasti mūsų bloge https://blog.lrytas.lt/kvepinkis/
