Namams

Metalinių konstrukcijų apkrovų skaičiavimas

juodo-plieno-tureklai-3-www.metalo-gaminiai.ltPastatų ir jų konstrukcijų elementų skaičiavimo tikslas — nustatyti vidines įrąžas, sukeliamas išorinių apkrovų ir poveikių, bei pasirinkti skerspjūvį, t. y. nustatyti elementų skerspjūvių matmenis, armatūros kiekį (gelžbetoniniams elementams) ir kitus dydžius, reikalingus kon­strukcijų darbo brėžiniams sudaryti. Konstrukcijų įrąžos nustatomos pagal statybinės mechanikos dėsnius. Elementų skerspjūviai pasiren­kami (tikrinami) remiantis atitinkamų konstrukcijų projektavimo nor­momis ir taisyklėmis: CHhII 11-23-81 — plieninėms konstrukcijoms; CHmII 11-24-74 — aliumininėms konstrukcijoms; CHmII 11-21-75— be­toninėms ir gelžbetoninėms konstrukcijoms; CHmIT II-B.2-71—mūri­nėms konstrukcijoms; CHhII 11-25-82 — medinėms konstrukcijoms.

Skaičiavimo tvarka paprastai tokia. Pasirenkama pastatų konstruk­cinė schema, po to skaičiuojamoji schema, kurioje nurodomi konstruk­ciniai elementai (sijos, kolonos, santvaros, pertvaros) ir šių elementų sandūros bei atramos. Paskui nustatomos apkrovos ir poveikiai, apskaičiuoja­mos įrąžos ir pasirenkami elementų skerspjūviai. Patikrinus pasirink­tų konstrukcijų stiprumą, pastovumą ir standumą, konstruojamos at­ramos ir sandūros taip, kad jų darbas atitiktų pasirinktą skaičiuoja­mąją schemą.

Šiuo metu Europos Sąjungoje konstrukcijos ir pagrindai skaičiuoja­mi ribinių būvių metodu. Šis metodas sukurtas remiantis A. Loleito, A. Gvozdevo, V. Murašiovo, P. Pasternako, K. Sachnovskio, V. Vlasovo ir kitų tarybinių mokslininkų darbais. Didelis indėlis, kuriant šį metodą, priklauso N. Streleckiui.

   Ribiniu vadinamas toks konstrukcijos būvis, kai jos negalima toliau statyti ar eksploatuoti, nes ji praranda būtinąsias savybes. Ribiniai būviai skiriami į dvi grupes (CHhI~I II-A.10-71 bei CT C3B 384-76): pirmosios grupės ribiniais būviais apibūdinama konstrukcijų laikomoji galia arba konstrukcijos netinkamumas eksploatuoti; antrosios grupės ribiniais būviais apibūdinama, ar konstrukcija tinkama normaliai eks­ploatuoti.

Patenkinus pirmosios grupės ribinių būvių reikalavimus, konstruk­cija apsaugoma, kad forma ar padėtis būtų pastovi, kad staiga (tra­piai) ar kitaip nesuirtų, kad nesuirtų dėl vienalaikio išorinių jėgų ir nepalankaus aplinkos veikimo, kad nepasireikštų takumas. Patenki­nus antrosios grupės ribinių būvių reikalavimus, konstrukcija apsau­goma, kad nebūtų per didelių poslinkių (įlinkių, posūkių), svyravimų, plyšių ir kt., kurie trukdytų normaliai eksploatuoti konstrukciją arba dėl to ji būtų eksploatuojama trumpiau.

Apskaičiuojant konstrukcijas ribinių būvių metodu, reikalaujama, kad tiek eksploatuojant, tiek ir prieš tai (gaminant, transportuojant, montuojant) konstrukcijos būvis nebūtų ribinis. Skaičiuojant kon­strukciją, svarbu, kad apkrovų, įrąžų, įtempimų, deformacijų, poslin­kių, plyšių pločio ir kt. reikšmės būtų ne didesnės už ribines reikšmes, numatytas projektavimo normose.

Pagal pirmosios grupės ribinius būvius skaičiuojamos konstrukcijos stiprumo sąlyga tokia: išorinių apkrovų ir kitokių poveikių sukelta di­džiausia elemento įrąža Sd turi būti ne didesnė už mažiausią jo lai­komąją galią (ribinę įrąžą). Daugiau apie metalo gaminius galite rasti mūsų svetainėje www.metalo-gaminiai.lt