Pastatų ir jų konstrukcijų elementų skaičiavimo tikslas — nustatyti vidines įrąžas, sukeliamas išorinių apkrovų ir poveikių, bei pasirinkti skerspjūvį, t. y. nustatyti elementų skerspjūvių matmenis, armatūros kiekį (gelžbetoniniams elementams) ir kitus dydžius, reikalingus konstrukcijų darbo brėžiniams sudaryti. Konstrukcijų įrąžos nustatomos pagal statybinės mechanikos dėsnius. Elementų skerspjūviai pasirenkami (tikrinami) remiantis atitinkamų konstrukcijų projektavimo normomis ir taisyklėmis: CHhII 11-23-81 — plieninėms konstrukcijoms; CHmII 11-24-74 — aliumininėms konstrukcijoms; CHmII 11-21-75— betoninėms ir gelžbetoninėms konstrukcijoms; CHmIT II-B.2-71—mūrinėms konstrukcijoms; CHhII 11-25-82 — medinėms konstrukcijoms.
Skaičiavimo tvarka paprastai tokia. Pasirenkama pastatų konstrukcinė schema, po to skaičiuojamoji schema, kurioje nurodomi konstrukciniai elementai (sijos, kolonos, santvaros, pertvaros) ir šių elementų sandūros bei atramos. Paskui nustatomos apkrovos ir poveikiai, apskaičiuojamos įrąžos ir pasirenkami elementų skerspjūviai. Patikrinus pasirinktų konstrukcijų stiprumą, pastovumą ir standumą, konstruojamos atramos ir sandūros taip, kad jų darbas atitiktų pasirinktą skaičiuojamąją schemą.
Šiuo metu Europos Sąjungoje konstrukcijos ir pagrindai skaičiuojami ribinių būvių metodu. Šis metodas sukurtas remiantis A. Loleito, A. Gvozdevo, V. Murašiovo, P. Pasternako, K. Sachnovskio, V. Vlasovo ir kitų tarybinių mokslininkų darbais. Didelis indėlis, kuriant šį metodą, priklauso N. Streleckiui.
Ribiniu vadinamas toks konstrukcijos būvis, kai jos negalima toliau statyti ar eksploatuoti, nes ji praranda būtinąsias savybes. Ribiniai būviai skiriami į dvi grupes (CHhI~I II-A.10-71 bei CT C3B 384-76): pirmosios grupės ribiniais būviais apibūdinama konstrukcijų laikomoji galia arba konstrukcijos netinkamumas eksploatuoti; antrosios grupės ribiniais būviais apibūdinama, ar konstrukcija tinkama normaliai eksploatuoti.
Patenkinus pirmosios grupės ribinių būvių reikalavimus, konstrukcija apsaugoma, kad forma ar padėtis būtų pastovi, kad staiga (trapiai) ar kitaip nesuirtų, kad nesuirtų dėl vienalaikio išorinių jėgų ir nepalankaus aplinkos veikimo, kad nepasireikštų takumas. Patenkinus antrosios grupės ribinių būvių reikalavimus, konstrukcija apsaugoma, kad nebūtų per didelių poslinkių (įlinkių, posūkių), svyravimų, plyšių ir kt., kurie trukdytų normaliai eksploatuoti konstrukciją arba dėl to ji būtų eksploatuojama trumpiau.
Apskaičiuojant konstrukcijas ribinių būvių metodu, reikalaujama, kad tiek eksploatuojant, tiek ir prieš tai (gaminant, transportuojant, montuojant) konstrukcijos būvis nebūtų ribinis. Skaičiuojant konstrukciją, svarbu, kad apkrovų, įrąžų, įtempimų, deformacijų, poslinkių, plyšių pločio ir kt. reikšmės būtų ne didesnės už ribines reikšmes, numatytas projektavimo normose.
Pagal pirmosios grupės ribinius būvius skaičiuojamos konstrukcijos stiprumo sąlyga tokia: išorinių apkrovų ir kitokių poveikių sukelta didžiausia elemento įrąža Sd turi būti ne didesnė už mažiausią jo laikomąją galią (ribinę įrąžą). Daugiau apie metalo gaminius galite rasti mūsų svetainėje www.metalo-gaminiai.lt