Dažnai visuomenėje muzikantų, muzikos grupių, dainininkų ir panašių pramogų pasaulio atstovų gyvenimas yra gerokai romantizuojamas. Bohemiška kūrybos erdvė, naktys su kavos puodeliu studijoje, gastrolės su privačiu autobusu ir vairuotoju, minios gerbėjų prašančių autografų ir šūsnys laiškų bei dovanų, kasdien pasiekiančių įžymybę. Žinoma, prie viso to dar ir didžiuliai honorarai bei beribė garbė.
Na, galbūt taip ir gyvena kai kurios pasaulinio lygio žvaigždės. Ir taip gyvena po dešimties ar dvidešimties sunkių metų bandant prasiskinti sau kelią į bent kokį nors žinomumą. Apie ilgus metus, praleistus muzikos mokykloje bandant suvokti, ką gi sako solfedžio mokytoja, apie ne ką mažiau sudėtingas nei aukštoji matematika harmonijos pamokas, perpintas dominantseptakordų su padidintomis kvintomis suderinimu su boso linija bei alteracijų įvaldymas. Nekalbant jau apie ilgas valandas siekiant tobulai išdainuoti visą gamą jei esate dainininkas ar net keliolika valandų per parą trunkančius klavišų spaudinėjimus pianistui. Pabaigus muzikos mokyklą neišvengiamai tenka toliau tobulėti savarankiškai, eiti į privačias pamokas ir niekada nesustoti. Tai – pagrindas visiems, norintiems tikrų aukštumų muzikoje. Nekalbant jau apie visai svarbią sėkmės dedamąja, be kurios taip pat nelabai pavyks ką pasiekti. Tad minėtomis aukštumomis gali džiaugtis Eltonas Džonas, bet ne tokios grupės kaip „Kas nupaišė žvaigždes“.
Dažniausiai ir po ilgų metų muzikos mokslų dainininkų ir grupių gyvenimas neatrodo toks tobulas, kaip galime įsivaizduoti. Ypač kalbant apie tikrai mažą Lietuvos rinką, kur norint pragyventi iš muzikos, ypač savo kūrybos, pastangų reikia tikrai daug. Kartais net stipriai aukojant savo principus ir einant lengviausiu keliu. Jeigu tokiems dainininkams kaip Rytis Cicinas pastaruosius keliolika metų pakanka dainuoti vis tas pačias dainas, per daug nesukant galvos apie kažkokį tobulėjimą, tai naujos, mažai žinomos grupės kaip „Kas nupaišė žvaigždes“ nepaliauja kurti, ieškoti ir atrasti savojo kelio į muzikinį pasaulį kiekvieną dieną, o gal nepaliauja dirbti ta linkme ir sapnuose. Prasimušti Lietuvoje naujoms grupėms tikrai nėra lengva. O pradėti gyventi vien tik iš savo muzikos – praktiškai įmanoma tik mažam procentui nuo visų bandančiųjų. Žinant, kiek kainuoja visa muzikai reikalinga aparatūra, instrumentai, sceniniai drabužiai, studijos įsirengimas ar nuoma, galų gale vykimas į koncertus, dažnai pirmus kelis metus niekaip neapmokamus, tokiam keliui gali pasiryžti tik tikrai idėjiniai žmonės, kurie tiesiog negali gyventi be muzikos ir muzikavimo.
