Iš savo vaikystės pamenu du rimtus incidentus, susijusius su odontologais. Tai buvo prieš 30 metų, kai odontologai vis dar dirbo baisiomis mašinomis ir dar baisesniais įrankiais. Per tą laiką medicina pasikeitė iš esmės, tad daug kam šie mano atsiminimai sukels juoką ir nuostabą.
Odontologas buvo mano siaubas. Tai nutiko dar darželyje, kai gyvenau mažame provincijos mieste. Odontologijos kabinetas buvo netoli mano darželio, o taip pat ir namų. Odontologė – mano kaimynė. Tuo metu grąžtas atrodė toks baisus, kad matydamas jį savo burnoje neiškenčiau ir… įkandau odontologei į pirštą. Taip, iki kraujo. Tada pabėgau namo. Vakare ji pas mano tėvus užėjo su apvyniotu pirštu. Po keliolikos metų susitikome vėl ir ji parodė ant piršo iki šiol likusį randą. Pasijutau labai nesmagiai.
Turbūt ir daugiau žmonių išgyveno panašią situaciją, kai iš baimės buvo galima ne tik į kelnes prileisti, bet ir bėgti, lyg tave vytųsi būrys vilkų. Dabar tokia situacija vargu, ar įmanoma, nes grąžtai – nebebaisūs, o odontologijos kabinetas primena SPA, o ne kankinimų kambarį.
Antras prisiminimas buvo irgi ne itin malonus. Paauglys dantis valydavausi atmestinai. Ką čia atmestinai – tik tada, kai suskausdavo arba atsirasdavo pūlinys ant dantenų. Tada maniau, kad dantų pasta skausmą išgydys. Vieną penktadienį suskaudo dantis, ištino visas žandas. Skausmas – labai baisus. Tuomet gyvenau kaime ir odontologas buvo toli. Teko laukti iki pirmadienio, kol galėjau pas ją užeiti. Tai buvo pačios baisiausios 3 naktys mano gyvenime… Pirmadienį apsilankęs pas odontologę supratau, kaip ji mane išgelbėjo ten truputį pakrapščiusi ir pragręžusi. Jaučiau didžiulį dėkingumą. Dabar gyvenu sostinėje, kur veikia skubi odontologijos pagalba visą parą. Tiesiog sėdi į taksi ar automobilį ir atvažiuoji, o ten suleidžia nuskausminamųjų, pakrapšto kažką ir nusiunčia pas tavo odontologą kitą dieną. Tada tokių galimybių neturėjau, dėl to iki pat šiol prisimenu, kaip per pusvalandį odontologas išvadavo mane nuo baisaus skausmo.
Laikai pasikeitė. Dabar odontologai – draugai, nors ir pastoviai bara, kad nesiplauname tinkamai dantų. Dabar odontologai ima pinigus už kiekvieną apsilankymą, nes poliklinikoje kabinetas pastoviai užimtas ir į jį patekti neįmanoma.
Mano vaikai odontologų nebijo. Nebijau jų ir aš. Tik labai gerbiu. Tai žmonės, kurie mums visiems padeda sunkią valandą.
