Netgi tradicinių pažiūrų medikai turi pripažinti, kad muzika daro didelį poveikį žmogaus organizmui. Muzikos instrumentų skleidžiami garsai gali ne tik pakelti nuotaiką, jie veikia visą žmogaus organizmą, kūną ir protą. Muzikos terapija grindžiama tuo, kad muzikos garsų skleidžiamos vibracijos sukelia tam tikrų fiziologinių reakcijų.
Tiesa, viskas priklauso nuo to, kokios muzikos klausoma: tranki muzika gali tonizuoti, sukelti džiaugsmą, melancholiškos dainos – liūdesį ir t.t. Pavyzdžiui, profesionalūs muzikantai, girdėdami muziką, jaučia nepaprastą pakilimą, nes yra aktyvuojamos tos pačios smegenų dalys, kurios stimuliuoja sekso, valgio ir narkotikų paiešką. Yra net iškelta hipotezė kad skambantys varpai stimuliuoja žmogaus organizme esančius mikroleptonus, kurie „atnaujina“ organizmą. Tiesa, ši hipotezė yra iš dalies įrodyta, mokslinių tyrimų metu buvo atskleistas neįtikėtinas dalykas: varpo garsai yra pražūtingi daugeliui ligas sukeliančių mikrobų.
Be to, jei žmogus mėgsta klasikinę muziką, lai garso kolonėlės groja garsiau, nes jaus seniai Įrodyta, kad garsiojo kompozitoriaus W.A. Mocarto muzika – pati universaliausia ir puikiai tinka muzikos terapijai. Ji efektyviai slopina skausmus, gydo nemigą, depresiją, mažina epilepsijos priepuolius. Taip yra todėl, kad kompozitoriaus muzikoje garso stiprumas krinta maždaug kas 30 s, t.y. žmogaus smegenų virpesių ritmu.
Ar gali būti bloga muzika?
Prieš gerą dvidešimtmetį Jungtinėse Amerikos Valstijose plačiai nuskambėjo viena byla. Paauglio, bandžiusio nusižudyti, mama padavė garsųjį sunkiojo roko atlikėją Judas Priest į teismą. Anot jos, būtent atlikėjo kuriama muzika pastūmėjo jos sūnų prieš save pakelti ranką, mat jo kūriniuose yra gausu užuominų apie savižudybę. Po šio įvykio dalis visuomenės buvo pasiruošusi nulinčiuoti visus sunkiojo roko atlikėjus: skandalingasis Ozzy Osbourne buvo viešai pasmerktas už savo visai nedviprasmišką kūrinį Suicide Solution (liet. Savižudybė – išeitis), atlikėjas Alice Cooper – už per daug atvirus ir gašlius dainų tekstus, kurie skatina paauglius užsiiminėti nesaugiu seksu ir t.t.
Savo ruožtu mokslininkai nusprendė ištirti, kaip sunkioji muzika, kurioje daug kalbama apie seksą, smurtą, narkotikus, savižudybę, depresiją, kurioje peikiama religija ir visuomenės nustatytos dogmos, veikia žmogaus psichiką ir emocinę būseną. Tyrimo išvados tėveliams nepatiko: sunkioji muzika neskatina žmogaus griebtis smurto prieš save ar kitus, nesukelia depresijos ar psichikos sutrikimų. Tiesa, jei žmogus jau serga depresija ar maniakine depresija, iš prigimties yra linkęs į smurtą – tokia muzika gali paskatinti jį griebtis veiksmų, tačiau tai nėra pagrindinis dirgiklis.
Taigi, atsakyti į klausimą ar yra gera ir bloga muzika gana sudėtinga. Muzikos terapijos specialistai teigia, kad muzikos parinkimas labai priklauso ir nuo pačio žmogaus: ta pati muzika vieną žmogų gali raminti, kitą –erzinti. Tačiau ir be mokslininkų žinome, jog garso koloneles iš kurių sklinda mylima muzika yra pats geriausias daiktas namuose.
