Per metus įvyksta daugybė įvairiausių renginių. Ką ten per metus! Jų daug ir per mėnesį, netgi per savaitę. O jei tai šventinis laikotarpis, gausa dar įspūdingesnė. Veikiausiai pastebėjote, kad šventės, koncertai vis įdomesni ir įdomesni. Ne tik atlikėjai stengiasi pateikti kuo puikesnį repertuarą, bet ir visas vaizdinis apipavidalinimas prikausto dėmesį. Ieškant, kas pagelbėtų šiais klausimais, verta susisiekti su Videoprojektai.lt.
Tradicijos ir naujovės
Ne paslaptis, kad laikui bėgant kinta ir idėjos. Tradicijos irgi vienaip ar kitaip pildomos, keičiamos. Pavyzdžiui, kokia nors šventė metai iš metų vyksta panašiai, tačiau kasmet sugalvojama ir kas nors naujo, kad žmonėms būtų įdomu, kad tradicija nepabostų.
Tarp kintančių idėjų reikia paminėti videoprojektus, be kurių sunkiai įsivaizduojami renginiai. Šiuolaikinės technologijos ir patyrę specialistai – derinys (ir rezultatas), kuriuo gėrimasi, apie kurį kalbama dar ilgai. Ir, be abejo, vėliau laukiama naujo renginio: kaip bus kitą kartą, ką naujo parodys, kaip dar įdomiau pristatys…
Štai Velykos. Visiems puikiai pažįstama tradicija – marginti kiaušinius. Margutis – neginčijamas Velykų simbolis. Bet tikriausiai kasmet vis kitokie raštai, spalvos. O galbūt kitokie patiekalai. Arba vykimas į svečius, nors anksčiau švęsdavote namie. Žodžiu, kalbant apie šventes, tradicijas ir pokyčius, išties yra ką aptarti.
Progų įvairovė
Sutikite, įvairiausių progų – labai daug. Vienos šventės asmeninės (gimtadieniai, sutuoktuvių metinės ir t. t.). Kitos – valstybinės, pavyzdžiui, Kovo 11-oji. O kur gražiausia žiemos šventė – Kalėdos! Atgimimą simbolizuojančios (ir šiame straipsnyje jau minėtos) Velykos!
Kai kurios progos vieniems patinka, o kitiems – ne ypač. Puikus pavyzdys – rugsėjo pirmoji, Mokslo ir žinių diena. Šią dieną prasideda mokslo metai. Galbūt visa ta gėlių jūra, nusiteikimas kibti į mokslus atrodo gražiai, tačiau paklauskite savo vaiko (jei turite vaikų), ar jis labai džiaugiasi naujais mokslo metais… Vasaros atostogos visuomet (arba dažniausiai) skamba kur kas patraukliau nei mokslo metų pradžia. Kita vertus, neretai vaikai sako norintys susitikti su bendraklasiais po vasaros atostogų.
Kaip nesunku suprasti, progų esama visokių, skiriasi jų mastas, skiriasi ir šventimo būdai, simbolika. Vasario 14-oji ir rugsėjo 1-oji – toli gražu ne tas pats. O Velykos gerokai skiriasi nuo Kalėdų. Skirtumus neretai iliustruoja ir orai. Įdomu, kad ta pati šventė kasmet įgauna vis kitokių atspalvių: per vienas Velykas šviečia saulė, šilta, o per kitas lyja lietus, vėjuota; o kartais šios šventės metu ima snigti ir tampa panašu, kad grįžome į žiemą, į Kalėdas, lyg turėtume laiko mašiną…
Švenčių svarba
Švenčių tema gali būti aptariama ne iš vieno kampo. Net ne iš dviejų ir ne iš trijų. Kyla klausimas, kodėl šventės apskritai svarbios. Priežasčių daug.
- Pirmiausia tai yra atsiribojimas nuo darbo. Rutina „nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo aštuonių iki penkių“ ilgainiui gali pabosti, įgristi, todėl vienokia ar kitokia proga – rutinos pakeitimas, galimybė atsipūsti.
- Atsipūtimas yra reikalingas, po darbymečio puiku pabūti su artimaisiais ir negalvoti apie darbus.
- Kai kurios šventės susijusios su istorine atmintimi.
- Šventės gali padėti puoselėti santykius (pvz., Valentino diena).
- Lavina kūrybingumą.
- Suteikia galimybę daugiau laiko skirti artimiems žmonėms.
- Ir t. t.
Punktų įmanoma sugalvoti ir daugiau, tačiau šių pakanka norint parodyti, kad šventės yra reikšmingos. Nepaisant įvairovės, esama tam tikrų panašumų, bendrų principų, o kaip vienas iš pagrindinių aspektų dažnai įvardijamas būtent atsipūtimas nuo darbų, apie kurį čia buvo užsiminta.
Dirbate biure? Gamykloje? Esate muzikantas ir nuolat gastroliuojate? Tenka vykti į komandiruotes? Kuriate verslą? O gal vadovaujate įmonei? Kartais taip gera nuo šių dalykų pailsėti ir tiesiog pasigrožėti kalėdine eglute ar paridenti velykinį margutį.
