Pastarąjį dešimtmetį ir televizija, ir internetas, ir politikai, ypač prieš rinkimus, vis verkia dėl emigruojančios Lietuvos. Ir tas tiesa – vis daugiau lietuvių persikelia gyventi į svečias šalis. Dažniausiai naujais tampa Didžioji Britanija, pastaruoju metu vis labiau populiarėja ir artimesnės valstybės – Vokietija bei ypač Norvegija. Norvegija, nors dėl ytin griežtai prižiūrimų vaikų teisių kartais ir gąsdina, bet didelių atlyginimų bei aukšto pragyvenimo lygio viltis dažniausiai nugali.
Emigracija į Norvegiją paprastai vyksta kelias etapais. Tradiciškai vasaros sezonui į šią šalį atvyksta padirbėti tėtis, pamato, kiek daug galima uždirbti nešiojant plytas ar kalant pastolius, tuomet įkalba persikelti čia gyventi ir visą šeimą. Kartais emigruoja ir kuriasi gyventi jauni žmonės, ir savo antrąsias puses susiranda jau tarp lietuvių išeivių Norvegijoje. Ilgiau pagyvenus šioje šalyje su darbu būna dar lengviau – žinomi vietiniai įsidarbinimo niuansai, neišvengiamai pramokstama norvegų kalbos, įgyjama ir konkrečios darbo patirties, kas leidžia kelti kvalifikaciją. Taigi, persikėlus gyventi į Norvegiją, kuo toliau, tuo lengviau klostosi finansiniai reikalai. Žinoma, jei neatsiranda nepamatuotų paskolų ar bankrutavusių verslų.
Net ir emigrantai dažnai bando išlikti savo tautos žmonėmis. Visoje Norvegijoje kuriasi lietuvių bendruomenės. Vienos didesnės, kitos mažesnės, vienos labiau aktyvios, kitos vėlgi mažiau. Dažniausiai jos steigiasi pagal geografinius rajonus – Oslo lietuvių bendruomenė, Bergeno lietuvių bendruomenė ir panašiai. Kartais organizuojamos bendros šventės, kur susirenka lietuviai iš visos Norvegijos. Tokios bendruomenės neretai tampa ir puikiu ramsčių naujai imigruojantiems tautiečiams – per jas ieškoma darbo patarimų, galima tikėtis susirasti laikiną nuomą gyvenimui bei šiaip gauti atsakymus į rūpimu klausimus.
Lietuviai Norvegijoje dažniausiai verčiasi paprastais, bet ne prastais darbai. Didžioji dalis lietuvių dirba statybų sektoriuje, ilgiau čia gyvenantys retai kada neturi kokios rimtesnės statybinės specialybės. Mūrininkai, apdailininkai, santechnikai, elektrikai – puikios profesijos darbui Norvegijoje, leidžiančios dirbti aiškų, ramų darbą bei uždirbti tikrai gerus atlyginimus, siekiančius du ar tris tūkstančius eurų. Ir tai toli gražu ne riba. Tuo tarpu trumpam atvykstantieji į šią šalį paprastai ieško greitų, mažiau kvalifikuotų darbų. Tokie sezoniai darbininkai telkiasi kaip pagalbiniai taip pat statybų sektoriuje, dažnai dirba žuvų fabrikuose bei žemės ūkyje. Darbai Norvegijoje išties įvairūs, kaip ir kiekvienoje civilizuotoje visuomenėje, čia reikia įvairiausių prekių paslaugų. Tik kuo geresni, įdomesni bei įvairesni darbai, tuo labiau auga norvegų kalbos mokėjimo poreiki. O ją mokant, atsiveria išties plačios darbo galimybės šioje šalyje.
