Valiutų kursai ir infliacija
Nuolatos per žinias ir kitas informavimo priemones girdime apie infliaciją. Dauguma žino, jog šis reiškinys siejamas su pinigų nuvertėjimu. Didėjant infliacijai atitinkamai krenta ir valiutų kursai, kyla produktų kainos parduotuvėse, mažėja valiutos perkamoji galia. Ne paslaptis ir hiperinfliacijos atvejai. Puikus pavyzdys – Zimbabvė, kurios dolerio kursas prieš keletą metų taip smarkiai smuko, jog apsipirkti prekybos centre prireikdavo šimtų tūkstančių Zimbabvės dolerių. Tad kokie reiškiniai turi daugiausiai įtakos infliacijai?
Infliacija, valiutų kursai ir pasiūlos bei paklausos dėsnis
Pirmas kriterijus, įtakojantis infliaciją – didėjanti paklausa. Kai prekės rinkoje tampa vis labiau geidžiamos, pirkėjai nusiteikia už prekę sumokėti didesnę pinigų sumą. Kai tai įvyksta platesniu – valstybiniu mastu ir vis daugiau prekių tampa madingos ar geidžiamos, jų kaina pakylą. Tokiu atveju valiutų kursai prekių atžvilgiu krenta, prekės brangsta. Tą patį reiškinį galime išvysti ir sumažėjus prekių pasiūlai. Kai šalyje atsiranda tam tikrų gaminių deficitas produkcija įgyja aukštesnę vertę valiutos atžvilgiu. Kitais žodžiais tariant prireikia vis daugiau pinigų tam pačiam produktui įsigyti. Tokiais atvejais valiutų kursai taip pat krenta.
Valiutų kursai ir pinigų kiekis
Ne ką mažiau infliaciją įtakoja ir pinigų kiekis valstybėje. Kodėl? Visi valiutų kursai yra glaudžiai susiję su pinigų ir prekių santykiu šalies rinkoje. Kuo daugiau prekių – tuo brangesnė valiuta. Kuo daugiau valiutos – tuo brangesnės prekės. Puikus pavyzdys Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio kursas. Šios šalies ekonomika pasižymi viena ypatybe. Nacionalinis Amerikos bankas dar kitaip žinomas kaip „Federalinių Rezervų Bankas“ turi visišką autonomiją ir gali spausdinti kiek tik nori JAV dolerių. Kadangi paskolos šioje valstybėje dalinamos į kairę ir į dešinę, smulkesniems bankams anksčiau ar vėliau pritrūksta pinigų, kuriuos jie galėtų paskolinti. O skolinasi jie iš minėto nacionalinio banko, kuris spausdina ir skolina pinigus smulkesniems bankams už palūkanas. Nors dolerio kursas dar nepasiekė hiperinfliacijos, tokia nacionalinio banko politika neabejotinai prisideda prie šios valiutos nuvertėjimo. Nesuklystume teigdami, jog tai antras didžiausias veiksnys po rugsėjo vienuoliktosios dėl kurio kada nors smarkiai krito dolerio kursas.
Kad ir kaip bebūtų, pasiūlos ir paklausos dėsnis, pinigų kiekis valstybėje – tai tik pora reiškinių, dėl kurių keičiasi valiutų kursai. Iš tiesų ekonomika – sudėtingas organizmas, sąlygojamas daugybės mums žinomų ir nežinomų faktorių, todėl kintantys valiutų kursai neatneš jums pelno kol neišmoksite atpažinti ir numatyti ekonominių reiškinių smulkmeniškai ir detaliai. O tam, jums neabejotinai prireiks laiko.
