Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo svarbūs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) pakeitimai. Jie dar labiau sustiprino darbdavių pareigas užtikrinti saugią, pagarbią ir smurto netoleruojančią darbo aplinką. Naujasis Darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimas aiškiai nustato, kad smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje yra griežtai draudžiami, nesvarbu, kas juos vykdo – vadovas, kolega ar bet kuris kitas asmuo. Šie pokyčiai svarbūs visiems darbdaviams. Jei kyla klausimų dėl jų įgyvendinimo, rekomenduojama pasikonsultuoti su darbo teisės advokatu, kuris gali padėti užtikrinti, kad įmonės veiksmai atitiktų naujus teisės reikalavimus.
Kokie pokyčiai įsigaliojo?
Nuo šiol darbdaviai turi ne tik deklaruoti, kad netoleruoja smurto ir priekabiavimo, bet ir realiai įgyvendinti prevencines priemones. Naujame teisės akte nustatyta, kad:
- Darbdaviai turi reguliariai organizuoti darbuotojų mokymus apie smurto ir priekabiavimo prevenciją.
- Įmonėse turi būti paskirti atsakingi asmenys, kurie priima pranešimus ir nagrinėja galimus pažeidimus.
- Naujiems darbuotojams mokymų medžiaga turi būti pateikta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įdarbinimo.
- Prevencija turi būti aktyvi – darbdaviai negali tik formaliai laikytis taisyklių, jie privalo nuolat vertinti rizikas ir reaguoti į bet kokius signalus.
Be to, Valstybinė darbo inspekcija patvirtino specialų klausimyną, pagal kurį bus tikrinama, kaip įmonės įgyvendina prevencijos priemones.
Kodėl šie pakeitimai yra tokie svarbūs?
Darbo aplinka turi būti saugi visiems – tiek darbuotojams, tiek vadovams. Iki šiol dažniausiai kalbėta apie priekabiavimą iš vadovo pusės, tačiau naujasis reguliavimas parodo, kad smurtas gali vykti įvairiomis kryptimis. Pavyzdžiui, ir pavaldiniai gali kelti psichologinį spaudimą vadovui – skleisti gandus, ignoruoti, menkinti ar kitaip kurti nepalankią atmosferą. Nors tokie atvejai kol kas ne visada aiškiai reglamentuojami, darbdaviai turi būti pasirengę juos atpažinti ir spręsti.
Kas gresia darbdaviui, jei jis nesilaiko naujų taisyklių?
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, jei darbdavys nevykdo reikalavimų ar pats pažeidžia smurto ir priekabiavimo draudimą, jam gali būti skirta bauda nuo 500 iki 1 400 eurų. Atsakomybė gali būti taikoma tiek įmonės vadovui, tiek kitiems atsakingiems asmenims. Be to, darbuotojas, patyręs smurtą ar priekabiavimą ir negavęs pagalbos iš darbdavio, gali kreiptis į valstybinę darbo inspekciją, Darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Šios institucijos turi teisę taikyti įvairias priemones – nuo įspėjimo iki bylos perdavimo teisėsaugai.
Ką pataria darbo teisės advokatai?
Norint išvengti teisinių pasekmių, svarbu ne tik laikytis formalių reikalavimų, bet ir realiai rūpintis darbuotojų gerove. Darbo teisės advokatas gali padėti:
- Parengti ar atnaujinti prevencijos priemones.
- Suorganizuoti mokymus darbuotojams.
- Sukurti aiškias ir veiksmingas pranešimų nagrinėjimo tvarkas.
- Įvertinti, ar įmonės veiksmai atitinka teisės aktus.
Smurto ir priekabiavimo prevencija darbo vietoje tapo ne pasirinkimu, o būtinybe. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioję pakeitimai aiškiai parodo, kad valstybė reikalauja iš darbdavių realių veiksmų. Norint išvengti atsakomybės ir užtikrinti saugią darbo aplinką, būtina veikti atsakingai ir sistemiškai. O, jei kyla abejonių ar klausimų, visada verta kreiptis į patyrusį darbo teisės advokatą, kuris padės pasiruošti ir apsaugoti tiek įmonės, tiek darbuotojų interesus.
