Turbūt daugelis yra matęs ant medžių, stotelių, stulpų ar tiesiog pastatų iškabintus skelbimus, jog dingo jų šuo. Tai – tikra nelaimė ir didelis liūdesys šeimininkui. Tad nieko keisto, kad ir tokiais būdais bandoma rasti savo mylimą augintinį. Kartais būna ir atvirkščiai – žmonės randa pasiklydusius, gal tiesiog išmestus šunis, juos priglaudžia ir jau ima visur kur tik pajėgia kabinti skelbimus, jog rastas šuo ir jau ieškomas jo šeimininkas. Laimei, kartais tokie skelbimai tikrai suveikia. Tačiau toli gražu ne visada, ir dėl gana skaudžių priežasčių.
Šunys yra prieraišūs, gaujos gyvūnai. Susidraugavę su vienu ar keliais šeimininkais, paprastai juos auginančios šeimos nariais, svetimais žmonėmis šunys nėra linkę lengvai pasitikėti. Nors, žinoma, daug kas priklauso ir nuo auklėjimo, dresiravimo, galų gale veislės. Tačiau vis tik – jei juo šuo turi savo šeimininką, turi savo gauja, kažin ar jis norės kur nors pabėgti. Na, nebent jau su juo labai nekaip elgiamasi. Tad tikrai keista manyti, kad vedžiojami šunys turėtų bėgti nuo savo šeimininkų. Tad dažnai skelbimų atsiradimo priežastis būna arba tiesiog šuns išmetimas, arba šuns vagystė. Tikrai taip, taip vyksta.
Šunų prieglaudos Lietuvoje toli gražu netuštėja. Šeimininkai, kuriems tiesiog atsibosta jų augintiniai, dažnai juos tiesiog palieka gatvėje. Jei atsiranda gerų žmonių, tokie šunys greitai randa naujus namus. Bet kur dažniau jie tiesiog pasiekia gyvūnų prieglaudas, kur naujų namų tenka palaukti gerokai ilgiau. Ir tokių atveju nemažėja – šunys dar masiškai palikinėjami, ar tiesiog atsibodus, ar išvykstant į užsienį. Ir jei tokio palikto šuns buvęs šeimininkas ir pamato skelbimą gatvėje, į jį tikrai nereaguoja.
Šunų vagystės – tikriausiai rečiau paplitęs, bet vis tik egzistuojantis reiškinys ir čia, Lietuvoje. Ne paslaptis, jog dažniausiai vagiami veisliniai šunys tiesiog siekiant pasipelnyti. Žinoma, toks šuo būna be dokumentų, ir jo vertė rinkoje dėl to krenta kelis kartus, tačiau už brangesnės veislės šunį vis tiek neretai galima gauti ir šimtą, ir kelis šimtus eurų. Tad nedorėliams tai savotiška niša. Nuo to apsisaugoti gana paprasta – šunį reikia vedžioti su pavadėliu, neleisti jam lakstyti toli nuo jūsų akių. Nes kartą toliau nuklydęs šuo jau gali ir nebegrįžti. Žinoma, liūdna, kai šunys patampa nusikaltimų aukomis, tačiau ko gero dar liūdniau, kai jie tiesiog paliekami gatvėje likimo valiai.