Paskutiniu metu vis dažniau galima išgirsti apie žmones, kurie nusprendžia tokiu būdu pasidalinti turimą turtą bei kapitalą. Ir nors tą gali padaryti praktiškai visi, tačiau kartais tai gali pasirodyti pakankamai keista. Kadangi daug įprasčiau, jog susituokę galvoja apie bendrą gyvenimą kartu. Būtent dėl šios priežasties dauguma net nesusimąsto apie tokį variantą. Ir tai nėra nei geras, nei blogas pasirinkimas. Kadangi kiekvienas gali pasirinkti savarankiškai ir turi tam pilną teisę.
Žymiai dažniau povedybinė sutartis sudaroma, kai vienas iš sutuoktinių užsiima sąlyginai rizikinga veikla. Tai gali būti ir verslas, ir investavimas ar kitas bet kuris sektorius, kuriame yra nuostolių rizika. Tokiu atveju, kažkam nepasisekus, turtinė atsakomybė tektų ne tik vienam žmogui, bet ir visai šeimai.
Kadangi po santuokos turtas yra laikomas bendra nuosavybe. Ir tik toks oficialus susitarimas gali tai pakeisti. Ir tuomet kreditoriai jau negalėtų kėsintis į visą bendrą turtą. Kadangi jis būtų paskirstytas ir priklausyti vienam arba kitam sutuoktiniui.
Taigi, tai ne tik savotiškas turimo turto pasidalijimas, tačiau kartu ir jo apsauga. Kuri kartais gali labai praversti. Bet kitais atvejais tai tikrai nėra būtina, ypač jeigu sutuoktiniai turi bendrą biudžetą ir kartu planuoja šeimos finansus. Dėl šios priežasties dauguma net žinodami apie tokią galimybę nėra linkę sudarinėti oficialių susitarimų.
Nutraukimo sąlygos
Kadangi sutartis nė vieno iš sutuoktinių neįpareigoja ir liečia tik jų turimą turtą, todėl ji nutraukiama pakankamai retai. Nors tą galima padaryti praktiškai bet kuriuo metu abiejų pusių bendru sutikimu. Žinoma, kaip ir įregistravimas, taip ir nutraukimas turi būti patvirtintas notaro.
Taip pat gali pasitaikyti situacijų, kai kažkuris iš sutuoktinių nesutinka arba nenori nutraukti šios susitarimo. Tada situacija truputį komplikuojasi, kadangi lieka vienintelis kelias – kreiptis į teismą. Jo metu įvertinamos visos aplinkybės ir priimamas galutinis sprendimas. Bet tokios situacijos yra daugiau išimtys, nes pasitaiko tikrai retai.
O kažkam įvykus arba skyrybų atveju norint tęsti tolimesnį gyvenimą atskirai sutartyje surašyti punktai yra neginčijami. Ir praktiškai visais atvejai tai garantuos, jog turtas bus padalintas būtent taip, kaip buvo sutarta abiejų sutuoktinių valia. Aišku, tokioje situacijoje jau ir oficialus susitarimas toliau nebus aktualus, kadangi kiekvienam priklausanti turto dalis bus tik jo vieno rankoje.
Nebent atsiranda tam tikrų prievolių, dažniausiai susijusių su vaikais. Tačiau tai jau kiti niuansai ir sutarčiai jie neturi daug įtakos. Taigi, net jeigu nė vienas iš sutuoktinių nevysto rizikingos veiklos ir dėl to nenori apsaugoti bendro turto, vis tiek galima pagalvoti apie povedybinę sutartį. Kadangi ji užtikrins, kad niekas kitas neturės teisės į asmeninį turtą.
