Paspaudus šaltukui, o medžiams pasidengus šerkšnu suvokiame, jog atėjo tikra žiema. Apie tai primena užšalusio automobilio stiklai ir nuolatinis delnų trinimas vienas į kitą -taip norisi sušilti! Liaudies išmintis sako, jog šilta būna tada, kuomet skrandis patenkintas sočiu šiltu maistu. O kas gali būti skaniau už karką šaltą žiemos vakarą? Tokia aromatinga, su traškia odele ir nuo kaulo byrančia mėsa – nuo šio vaizdinio iškart užsinori valgyti…
Skaniausia karka ruošiama iš užpakalinės kiaulienos karkos, nes joje yra daugiau mėsos bei mažesnis kaulas. O paruošimo būdų begalės. Karką galima marinuoti iš vakaro arba kepti iškart. Galima apvirti, o galima ir ne. Galima kepti įkišus į kepimo rankovę, o galima ir ant grotelių. Pasirinkimas ir receptas priklauso nuo šeimininkės fantazijos ir mėgstamo skonio.
Daugelis receptų įtraukia alų – kepant dažniausiai paskutiniame etape karka gausiai laistoma alumi. Taip ji geriau apskrunda ir įgauna sodrų skonį. Beje, alus neatsiejamas atributas ir valgant karką – nesvarbu ar žiema ar vasara, karka užgeriama šaltu alumi. Dažnai netgi mažesnės karkos porcijos laikomos užkandžiu prie alaus.
Karka neatsiejama nuo raugintų kopūstų. Kopūstai ir bulvės paprasčiausias, bet išties labiausiai tinkantis garnyras. Kopūstėliai gali būti patroškinti su spirgučiais, o norintiems pikantiško skonio, galima troškinti įdėjus šaukštą medaus. Bulvės prie karkos patiekiamos apvirtos. Prie patiekalo siūlomas garstyčių padažas arba krienų, taip dar labiau pasodrinant skonį ir pamaloninant skonio receptorius.
Karka ne tik lietuviškas, gal kiek kaimiškas maistas. Tai itin mėgstamas patiekalas ant vokiečių virtuvės stalo. Vokiečiai, kaip ir lietuviai mėgsta sočiai pavalgyti – mėsytė, kopūstėliai ir alus – idealus derinys! Norintiems išbandyti karką paruoštą pagal vokiečių kulinarinius papročius, siūlome užsukti į restoraną Marille, Vilniuje – soti ir didelė karka prie alaus nuo alkio išgelbės net alkaniausią vyrą!
