Retas kuris lietuvis apsieina be nuosavos žemės lopinėlio, kuriame augina įvairias daržoves, uogas, prieskonines žoleles. Pastarosioms soduose ir sodybose skiriama vis daugiau vietos. Prieskoniai netgi gali puikiai įsikomponuoti gėlių darželyje šalia dekoratyvinių augalų. Prieskoniai – ne tik priedas prie maisto, be kurio neapsieina gardžiausi receptai, bet ir vaistas, kadangi įvairios prieskoninės žolelės gerina virškinimą, skatina apetitą, veikia antibakteriškai, apsaugo nuo daugybės ligų.
Mūsų seneliai visus jiems reikalingus prieskonius užsiaugindavo savo darže. Jie patiekalus gardindavo čiobreliais, kmynais, mairūnais, raudonėliais, krapais, kadagių uogomis, mėtomis ir daugybe kitokių žolelių. Šis įpratimas neišnyko ir atėjus mūsų laikams. Prekybininkai kasmet pastebi labai intensyvų prieskoninių žolių sėklų pirkimą.
Jei ir jūs nutarėte, kad jūsų receptai bus dar geresni, jei juos paskaninsite savo užsiaugintais prieskoniais, kasdami jiems lysvę geriausia parinkti kiek atokesnį sodybos kampelį, kad augalai turėtų galimybę augti ne vienerius metus toje pačioje vietoje. Šalia čiobrelių galite drąsiai sėti medetkas, petražoles, krapus bei šventgaršves. Bet kuris jūsų namuose žydintis gėlynas bus papuoštas raudonais žiedais žydinčiomis monardomis ar grakščiomis anyžinių lofantų žvakėmis. Pilkalapiai kiečiai bei levandos sudaro puikų kontrastą vaistiniams šalavijams bei kvapiesiems žaliems ar violetiniams bazilikams. Į gėlių darželį galite drąsiai sodinti vaistines šventgaršves, kurios išauga iki 1,8 m aukščio, ir vaistinius peletrūnus, augančius iki 1 m, taip pat aguonas ar kvapiuosius bazilikus. Žemi augalai, tokie kaip kalniniai ir darželiniai dašiai, darželinės žiomenės, pavasarinės raktažolės, gali būti auginami ir alpinariumuose. Estetiškumo ir dekoratyvumo jūsų prieskonių kompozicijai suteiks nasturtos bei cimbžiedos. Nedidelėms gyvatvorėms puikiausiai tinka žaliosios rūtos ir juozažolės – šiuos augalus galima tvarkingai apkarpyti.
Lietuviškoms žiemoms gana jautrios yra levandos, katžolės, melisos, vaistiniai šalavijai bei anyžiniai lofantai. Juos prieš žiemą reikėtų apmulčiuoti arba uždengti eglių šakomis. Čiobrelių bei kalninių dašių viršutiniai lapai atšalus orams neretai paruduoja, tačiau apatiniai lapeliai išlieka žali ir kvapnūs.
Jei prieskonių darželį norite įrengti sunkesnėje, drėgnesnėje dirvoje, ten galite drąsiai sodinti vaistines agurkles, laiškinius česnakus, vaistines gelsves, mėtas, šalavijus, daržinius porus ar valgomuosius krienus. Puveningoje, drėgnoje žemėje puikiausiai auga petražolės ir pipirmėtės, o smėlingoje sausesnėje – levandos, vaistiniai kiečiai, daržiniai builiai, blakinės kalendros, čiobreliai, citrininės katžolės, vaistiniai izopai (juozažolės), didieji debesylai bei kmynai. Jei jūsų žemė kalkinga, tuomet sėkite vaistines melisas, kvapiuosius rozmarinus, šalavijus, levandas, čiobrelius, valgomuosius salierus ir raudonėlius.
Pavėsį geriausiai pakenčia vaistinės gelsvės, sėjamosios pipirnės, mairūnai, šaltmėtės, vaistinės melisos bei petražolės, o kvapiesiems bazilikams, laiškiniams česnakams, vaistiniams čiobreliams ir kalniniams dašiams reikia gana daug saulės. Vaistines gelsves bei peletrūnus reikėtų sodinti daržo pakraštyje, kadangi priešingu atveju vešlus jų keras gali nustelbti kitus augalus.
Prieskoniai turėtų būti pradėti sėti tik sužaliavus ievoms, o po antrojo gegužės mėnesio dešimtadienio sėti nebereikėtų. Smulkesnes prieskonių sėklas geriausia sėkite į daigyną ir tik joms sudygus ir kiek paaugus perkelkite į lysvę. Daugiamečius prieskonius balandį arba gegužę patręškite raugintu mėšlu arba arkompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.
