Vijokliniai augalai gana paplitę ir mūsų miestuose, ir kaimuose, ir soduose, ir visur kur, kur gyvenama. Auga jie ir natūraliai gūdžiuose miškuose ar upių pakrantėse, tačiau paprastai mažiausiai įdomūs. Na o štai miestų namus ar kaimų trobas apaugę vinvyčiai dažnai būna įdomūs. Vieniems kaip graži namo puošmena, o kitiems kaip vaizdą užstojantys bei statinius gadinantys svetimkūniai.
Būtent vinvytis dažniausiai ir paplitęs kaip namus apaugantis vijoklis. Taip, tai tas pats augalas mėlynom smulkiom uogom, rudais, atsipleišėjusiais stiebais bei paskaidytais lapais, kiek primenančiais kaštonus. Lapai rudeniop gražiai paraudonuoja ir suteikia savotiško žavesio. Vinvytis paskelbtas ir mūsų vietinės floros priešu – ten, kur jam pavyksta ištrūkti iš kiemų į natūralią gamtą, jis išstumia vietinius augalus. Tikras svetimžemis banditas. Taigi jei jau tokį auginate, pasistenkite į miškus jo nepaleisti. Puoselėkime savo vijoklinius apynius ar net gebenės, kurių Lietuvoje tikrai reta.
Vijokliniams augalams priklauso ir vynuogės, gana plačiai auginamos mūsų soduose. Taip pat ir kiek retesnė puošmena agurklė. Populiarėja pas mus ir valgomosios aktinidijos, taip pat vijoklis, kivio giminaitis. Taip taip, tolimojo kivio, atplukdomo į Lietuvą iš labai toli. Na o pasirodo gerokai mažesnių kiviukų galima užsiauginti ir savo sode. Ir auga jie gerai, didelių reikalavimų nekelia, šalnas pakenčia, ir dera neblogai. Prižiūrint, pagenint, palaistant bei patręšiant galima tikėtis tikrai gero aktinidijų derliaus. O jei pasirinksite ir stambiavaisias veisles, kurios Lietuvoje pasirodė gana neseniai, turėsite ne tokių jau ir mažų kiviukų. Bet vis tik iki tikro, parduotuvėse aptinkamo kivio dydžio dar gerokai trūks. Nieko nepadarysi.
O kaip yra su tuo pastatų gadinimų bei užtemdymu? Dėl užtemdymo viskas paprasta – jei jau kaimyno pasodintas vinvytis grasina uždengti jūsų langą, manau nėra reikalo tuo džiaugtis. Juk saulės Lietuvoje ir taip toli gražu ne per daug. Su pastatų gadinimu kiek painesnė situacija, tačiau turbūt pats faktas vis tiek nepaneigiamas. Augalo sukurtas mikroklimatas palaiko nuolatinę drėgmę, kuri padeda ir biologiniams sienų ardytojams, ir veikia kaip fizinis veiksnys. Ypač gerai vijoklinių augalų poveikis pasimato ant medinių trobų, kuomet pašalini tą augalą po kokių dešimties metų gyvavimo – siena ten tikrai būna labiau patręšusi. Tad ar nebus geriau, jei aktinidija, vynuogės ar dekoratyviniai vinvyčiai augs tiesiog ant jiems skirtų metalinių tinklų, specialiai pastatytų kur nors atokiau nuo senos? Blogiau nebus!
