Senelis visuomet sakydavo, jog jei pietums nėra sriubos – reiškia valgyti nebuvo. Šilta sriubos lėkštė, anot senelio, garantavo sotumo jausmą, gerą savijautą bei puikų virškinimą. Net ir dabar sunkiai vaikštantis senelis vis dar pietums prašosi sriubytės, o vaistų nuo skrandžio niekada nėra gėręs. Specialistai taip pat teigia, jog sriuba turi būti įtraukta į mūsų dienos meniu – tai ne tik maistas, tai ir vaistas.
Daugelį dalykų darome nesąmoningai, tiesiog intuityviai. Juk kuomet grįžtame namo po švenčių, apsunkę ir pavargę – nepuolame marinuoti kepsnių ar kepti kugelio – pradedame virti sriubą, nes tai atgaiva, suteikianti jėgų ir pastatanti ant kojų naujai dienai.
Ne veltui ir restoranuose bei kavinėse dienos pietūs visuomet susideda iš sriubos ir antrojo patiekalo. Sriuba netgi pateikiama už simbolinę kainą, kad tik klientai neatsisakytų taupydami pinigėlius. Beje, ar pastebėjote, jog pirmadieniais ar po didžiųjų švenčių dienos pietų meniu puikuojasi raugintų kopūstų sriubytės. Juk sriubos užvalgę klientai išeina sotesni, labiau patenkinti dienos pietumis, geriau jaučiasi ir žinoma sugrįžta kitą kartą pietauti.
Sriuba ir daugelio dietų pagrindas. Skystas maistas (pvz. sultiniai) greičiau virškinamas, turi mažiau kalorijų, tačiau pakankamai, jog lieknėti pasiryžusios merginos nebadautų. Sriuba puikus pasirinkimas ir norintiems padaryti iškrovos dieną. Tačiau iškrovos diena neturi būti kančia, nes po kankinimų norėsis tik vėl persivalgyti. Taigi dienos pietus pakoregavus ir pasitenkinus tik lengva daržovių sriubyte būsite ir pavalgę ir sąlygini sotūs.
„Nei dienos be sriubos“ turėtų būti visų mūsų šūkis. Tad nuo šiol ruošdami dienos pietus nepamirškite ir sriubytės. Skanaus!
