Kalbant apie interjerą, būsto dizainą, dažniausiai mintyse turimas buto ar namo vidaus interjeras. Tačiau Lietuvoje tikrai nemažas procentas žmonių gyvena nuosavuose namuose, kur tvarkingas kiemas, sutvarkyta namų aplinka tampa ne ką mažiau svarbiu dalyku nei vidus. Tuo labiau, kad kiemą mato visi praeiviai, na o štai į svečius pasikviečiate tikrai tik nedaugelį. Kaip susitvarkyti savo kiemą, kad būtų gražu ir patiems, ir kaimynai pavydėtų? Dažniausiai kiemo tvarkymas po statybų prasideda žemės išlygimų, galbūt alpinariumų formavimu, vejos užsodinimu bei tvora. Tvora – svarbus sklypo elementas, leidžiantis turėti didesnį privatumą patiems, apsisaugoti nuo užklystančių šunų bombų, apsaugant savo vaikus nuo netikėto išbėgimo į gatvę. Tvorų šiais laikais būna įvairiausių, dažniausiai prie kažkokios…
Vijoklių gražumas ir baisumas
Vijokliniai augalai gana paplitę ir mūsų miestuose, ir kaimuose, ir soduose, ir visur kur, kur gyvenama. Auga jie ir natūraliai gūdžiuose miškuose ar upių pakrantėse, tačiau paprastai mažiausiai įdomūs. Na o štai miestų namus ar kaimų trobas apaugę vinvyčiai dažnai būna įdomūs. Vieniems kaip graži namo puošmena, o kitiems kaip vaizdą užstojantys bei statinius gadinantys svetimkūniai. Būtent vinvytis dažniausiai ir paplitęs kaip namus apaugantis vijoklis. Taip, tai tas pats augalas mėlynom smulkiom uogom, rudais, atsipleišėjusiais stiebais bei paskaidytais lapais, kiek primenančiais kaštonus. Lapai rudeniop gražiai paraudonuoja ir suteikia savotiško žavesio. Vinvytis paskelbtas ir mūsų vietinės floros priešu – ten, kur jam pavyksta ištrūkti iš kiemų į natūralią gamtą, jis išstumia…
Tolimi artimi Kanarai
Kanarai skamba egzotiškai. Kanarai ir tebėra egzotiškas salynas, tarsi dar Europoje, tarsi ir nelabai. Pagalvojus apie atostogas kurioje nors iš Kanarų salų dažniausiai nepagrįstai išsigąstama kainos, jos net nepasiaiškinus, ir žvilgsnis krypsta į labiau įprastą Turkiją, Egiptą ar Bulgariją. Bet ar taip ir yra? Nors Kanarai ir gana toli Lietuvos, tiesą sakant arčiau Afrikos, nei Europos, tačiau nėra jie taip jau brangiai pasiekiami, o keliavimas juose, galima sakyti, netgi pigus. Na taip, daugeliui įprasti kelionių organizatoriai už savaitės poilsį Tenerifėje ar Gran Kanarijoje užsiprašo tikrai didesnių sumų nei už analogišką poilsį toje pačioje Turkijoje. Priežastis ne tiek atstumas, kiek mažas populiarumas – pavyzdžiui lenkų turizmo agentūros, aptarnaujančios gausius būrius savų…
Gyvenimas transporto spūstyse
Didesni Lietuvos, ypač Vilnius, neišvengiamai susiduria vienu nemalonių reiškiniu kasdieniniame gyvenime – transporto kamščiais. Laimingi tie, kurie darbą gali pasiekti pėsčiomis ar dviračiu, gali dirbti nuo 7 ar tik nuo 10 valandos ryto, taip neįsiliedami į automobilių spūstis. Tačiau didelė dalis miestiečių vis tik kiekvieną rytą ir vakarą atiduoda duoklę transporto kamščiams. Didžia dalimi tai atrodo neišvengiama, bet galbūt kažką ir galima pakeisti. Pirmas būdas – nedirbti. Gimti turtingam. Gerai jau gerai, atmeskime šį variantą. Bet, kalbant apie darbą, galima visada galima tartis su darbdaviu dėl darbo grafiko perstūmimo. Darbo pradžia 7 valandą ryto leidžia išvengti ryto spūsčių, tačiau reikalauja įdėti pastangų atsikelti tikrai anksti. Nors, kita vertus, tai labiau…
Ar orai šiaurėje tinkami maudynėms
Norvegija – šiaurės Europos šalis, garsėjanti aukštu pragyvenimo lygiu, fiordais ir kalnais. Žmonės čia keliauja pasigrožėti gamta, pažvejoti fiorduose, jūroje, pagaudyti menkių ar lašišų. Kiti atvyksta susirasti geresnio ar blogesnio darbo, uždirbti daugiau pinigų, nei gali gimtinėje, vėliau tais pinigais pasidalinti su artimaisiais, ar taupyti, siekiant įgyvendinti svajonę ar tiesiog patogiau gyventi. Ne vienas Norvegijoje trumpam atvykęs uždarbio ieškantis pilietis, ten ir pasilieka. Ko gero, dėl uždarbio, o ne dėl orų, mat orai čia pakankamai bjaurūs, lyginant su lietuviškais. Norvegijoje orai pasižymi gausiu lietum, vėju, temperatūra nėra aukšta. Tokius orus pakęs ne kiekvienas. Tam kartais reikia būti ir užsigrūdinusiu, mokėti prisitaikyti prie temperatūrų kaitos, šalto vėjo. Jei nesate pakankamai užsigrūdinęs…
Rodo salos vandens malonumai
Rodas, arba Rodo sala tampa vis labiau žinoma tarp daugelio keliautojų ir poilsiautojų. Arba pasyviai keliaujančių. Poilsinių kelionių mėgėjų. Bėgikų nuo darganotos lietuviškos žiemos. Čia šilta ir žiemą, toks tarpinis variantas tarp Egipto ir Turkijos, saulėta daug dažniau, nei Lietuvoje, Viduržemio jūros vanduo daug skaidresnis ir šiltesnis nei mūsų Baltijos. Be to, kelionės į Graikijai priklausančią Rodo salą kainuoja santykinai labai pigiai, tiek skrydžiai, tiek ir gyvenimas viešbutyje. Visų šių faktorių pilnai pakanka, kad saloje nuolat būtų daugiau ar mažiau turistų, ieškančių malonesnių orų ir vandens geram poilsiui. Rodo salą supa Viduržemio jūra. Natūralu, kad pagrindinė turistų veiklą čia – vienoks ar kitoks laiko leidimas paplūdimyje. Galima gulėti ir skaityti…
Tautiečiai Norvegijoje
Pastarąjį dešimtmetį ir televizija, ir internetas, ir politikai, ypač prieš rinkimus, vis verkia dėl emigruojančios Lietuvos. Ir tas tiesa – vis daugiau lietuvių persikelia gyventi į svečias šalis. Dažniausiai naujais tampa Didžioji Britanija, pastaruoju metu vis labiau populiarėja ir artimesnės valstybės – Vokietija bei ypač Norvegija. Norvegija, nors dėl ytin griežtai prižiūrimų vaikų teisių kartais ir gąsdina, bet didelių atlyginimų bei aukšto pragyvenimo lygio viltis dažniausiai nugali. Emigracija į Norvegiją paprastai vyksta kelias etapais. Tradiciškai vasaros sezonui į šią šalį atvyksta padirbėti tėtis, pamato, kiek daug galima uždirbti nešiojant plytas ar kalant pastolius, tuomet įkalba persikelti čia gyventi ir visą šeimą. Kartais emigruoja ir kuriasi gyventi jauni žmonės, ir savo…
Kas žinotina apie morkas
Morkos – sveikos daržovės, mėgstamos tiek triušių tiek žmonių – didelių ir mažų. Geriausiai morkos žinomos kaip vitamino A šaltinis, stiprinantis akis ir regėjimą. Nors iš tikrųjų viskas kiek sudėtingiau. Vitamino A turi gyvūninės kilmės produktai, o morkos turi tik beta karotino, kuris kepenyse paverčiamas vitaminu A. Na o toliau, akyje vitaminas A transformuojamas į rodopsiną, kuris stiprina regėjimą tamsoje. Likusi beta karotino dalis tiesiog stiprina akis. Būtina žinoti, jog beta karotinas pasisavinamas tik su riebalais, tad valgant morkas reikia suvartoti ir truputį aliejaus ar kitos rūšies riebalų. Morkose gausu i kitų vitaminų bei mineralinių medžiagų. Įrodyta, jog valgant morkas sumažėja rizika sirgti širdies ligomis, infarkto rizika. Be to morkos…
Trumpa kelionė į Kiprą
Kipras darosi vis žinomesnė, ir vis populiaresnė sala tarp lietuvių. Seniau ši sala traukė sezoninių darbų ieškotojų, kurie padėdavo aptarnauti turistų srautus vasaros metu, o pastaruoju vis daugiau lietuvių į Kiprą keliauja ir kaip turistai. Sala yra Viduržemio jūroje, šilto klimato zonoje, greitai, lengvai ir pigiai pasiekiama, apgyvendinimas bei maistas Kipro kurortuose taip pat yra nebrangus – ko gi dar reikia geroms pasyvioms atostogoms. Nors Kipro sala ir toli, rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kažkur tarp Turkijos ir Afrikos krantų, šiuolaikinės technologijos tą atstumą ištirpdo per kažkur tris valandas skrydžio. Tiesiai, be persėdimu, iš Kauno į vieną didesnių Kipro kurortų – Pafosą. O kelionės pobūdis ir trukmė dažnai irgi nulemia atostogų…
Žemės ūkio kraštuose
Mes esam tauta, nuo seno laikiusi rankose kaplį ir maistą bandžiusi augintis pati. Nors istorikai ir teigia, kad senieji Lietuvos teritorijos gyventojai pagrinde buvo medžiotojai ir rinkėjai, o žemdirbystė atslinko jau gerokai po ledynmečio iš pietų – pietryčių. Bet juk ir aštuoni ar dešimt tūkstančių metų – tikrai pakankamas laiko tarpas priprasti prie kaplio, prie žemės, prie savo užsiauginto maisto. Ir pastaruosius porą dešimtmečių vis labiau pasireiškia specializacija. Ūkiai didėja, intensyvėja, derliai auga, ir vienas ūkininkas gali pamaitinti kokį gerą pusšimtį ar visą šimtą biuro kėdžių trynėjų ir akių varvintojų. Kaplio laikų palikimas dabartinėje visuomenėje – vis dar populiarūs kolektyviniai sodai. Tiesa, jų lankytojai ir kapstytojai jau pagrinde vyresnio amžiaus…
